Klausa – tiltas į gyvenimą: kada metas pasitikrinti?

Klausos sutrikimai – aktuali problema, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Nors Lietuvoje tikslios statistikos trūksta, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net apie 20 procentų pasaulio gyventojų turi vienokių ar kitokių klausos sutrikimų. Tai reiškia, kad su šiuo iššūkiu susiduria kas penktas žmogus. Vis dėlto daugelis ilgus metus nekreipia dėmesio į pirmuosius klausos pablogėjimo ženklus, manydami, jog tai neišvengiama amžėjimo dalis. Apie tai, kodėl į prastėjančią klausą nereikėtų numoti ranka ir kokias galimybes siūlo šiuolaikinė medicina, kalbamės su klinikos „Familia clinica“ klausos specialistu Marium Brilium.

Anot specialisto, dažniausiai žmonės pradeda skųstis, kad nesupranta, ką sako aplinkiniai, ypač kai kalbama triukšmingoje aplinkoje. Jie dažnai prašo pakartoti, garsina televizorių ar radiją, o aplinkiniai pastebi, kad žmogus kalba labai garsiai. Taip pat gali būti sunku bendrauti telefonu, atsiranda ausų užgulimas, ūžesys ar spengimas. „O jei klausa staiga pablogėja vienoje ar abiejose ausyse – tai jau skubi situacija, tokiu atveju būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją otorinolaringologą“, – pabrėžia M. Brilius.

Klausos sutrikimų gydymas priklauso nuo jų priežasties – kartais taikomi vaistai ar chirurginis gydymas, bet dažniausiai padeda klausos aparatai. Tik svarbu suprasti, kad jie neatstato prarastos klausos, todėl tiksliau juos vadinti ne gydymo, o apie klausos reabilitacijos priemone. Tačiau net ir šiuo atveju rezultatai gali būti išties įspūdingi. „Aparatai atkuria ne tik klausą, bet ir pasitikėjimą savimi, mažina socialinę atskirtį, gerina emocinę būseną, padeda ilgiau išlaikyti pažintines funkcijas, net užtikrina didesnį saugumą, nes žmogus vėl pradeda girdėti svarbius kasdienius garsus“, – sako klausos specialistas.

M. Brilius pabrėžia, kad kuo anksčiau pradedamas klausos sutrikimo gydymas ar reabilitacija, tuo lengviau prisitaikyti prie klausos aparatų ir pasiekti geresnių rezultatų.

Pasak pašnekovo, kiekvienam žmogui aparatai parenkami individualiai pagal jo klausos sutrikimo laipsnį, gyvenimo būdą, ausies anatomiją, poreikius. „Vienam gali būti svarbu, kad aparatas būtų įkraunamas, kitam – kad būtų kuo mažiau matomas. Be to, aparatai programuojami taip, kad stiprintų tik tuos garsus, kurių žmogus negirdi natūraliai – tai apsaugo likusią klausą ir užtikrina natūralų garsą“, – aiškina jis. M. Brilius atkreipia dėmesį, kad kreipiantis dėl klausos reabilitacijos svarbu pasirinkti tokį klausos specialistą, su kuriuo jaustumėtės jaukiai ir patogiai, nes bendradarbiavimas su juo tęsiasi ilgą laiką, reguliariai skiriami profilaktiniai apsilankymai.

Gera žinia yra tai, kad klinikoje „Familia clinica“ klausos aparatus galima išbandyti dar prieš juos įsigyjant. Procedūra gana paprasta: jei pacientas dar nėra atlikęs klausos tyrimo, jam pirmiausia atliekama ausų apžiūra ir audiograma. Tuomet, pasitarus su specialistu, parenkami tinkamiausi aparatai. Palikus užstatą, juos galima pasiimti į namus bandymui – paprastai savaitei ar dviems. Po to grįžtama aptarti įspūdžių. Ši galimybė leidžia žmogui realiai įvertinti, kaip aparatai veikia kasdienybėje.

Norintiems pasinaudoti valstybės skiriama kompensacija, pirmiausia reikia gauti šeimos gydytojo siuntimą pas gydytoją otorinolaringologą. Jis įvertina klausą ir nustato, ar pacientui gali būti suteiktas kompensuojamas aparatas. Jei atsakymas teigiamas, pacientui pateikiama speciali forma (027/a) ir audiograma – su šiais dokumentais galima kreiptis į klausos specialistą dėl aparato parinkimo. „Jei nustatomas abipusis klausos sutrikimas, kompensacija skiriama dviems aparatams. Be to, ji suteikiama kartą per penkerius metus, tad vėliau aparatus galima atnaujinti“, – aiškina M. Brilius.