Spalvinis aklumas

Dar kitaip vadinamas spalvinio regėjimo nepakankamumu – būklė, kai žmogui sudėtinga arba neįmanoma tarpusavyje atskirti tam tikrų spalvų, įprastai raudonos, žalios, geltonos ir, rečiau, mėlynos spalvos atspalvių. Dar vadinamas spalviniu aklumu, tačiau visiško spalvinio aklumo atvejai labai reti.

• Protanomalija – tipas, kuris paveikia jautrumą raudonai šviesai;
• Deuteranomalija – paveikia jautrumą žaliai šviesai;

Abu šie tipai žinomi kaip „raudonos/žalios“ spalvos deficitas ir yra dažniausiai pasitaikantys spalvinio regėjimo sutrikimų tipai. Žmonėms, turintiems tokį spalvinio matymo deficitą, gali būti sunku nusakyti skirtumus tarp raudonos, oranžinės, geltonos, rudos ir žalios spalvų, skirtingų violetinės spalvos atspalvių arba jie gali painioti raudoną ir juodą spalvas.

• Tritanomalija – retesnis tipas, dar žinomas kaip „mėlynos/geltonos“ deficitas, sukeliantis sunkumų atskiriant mėlyną, žalią ir geltoną spalvas;
• Monochromija – labai retais atvejais, spalvinio regėjimo gali ir visiškai nebūti, lieka tik įvairių baltos, juodos, pilkos spalvos atspalvių matymas.

Genetiškai perduodamam spalviniam aklumui gydymo nėra, tačiau dauguma žmonių randa būdų, kaip prie jo prisitaikyti. Tačiau jeigu spalvinio aklumo priežastis yra liga ar akių sužalojimas, šių būklių gydymas gali pagerinti spalvų regėjimą. Spalvų matymo trūkumas gali būti varginantis, tačiau daugeliu atveju, tai nėra rimta grėsmė regėjimui. Turėdami laiko, kantrybės ir praktikos žmonės gali prisitaikyti.

• Padedami šeimos narių ar draugų pasižymėkite drabužius ar kitus spalvotus daiktus, kad būtų lengviau atpažinti;
• Prisiminkite eiliškumą, o ne spalvą pvz., šviesoforo viršuje raudona, viduryje geltona, o apačioje žalia šviesa.